- ateiga
- ateigà sf. (3b) 1. SD307, SPI127, K atėjimas, atėjimo laikas: Prieš mano ãteigą jo dar nebuvo Lp. Ateiga Viešpaties artinas BtJokL5,8. Ir stojos su ateiga metų Ch1Kar20,26. | Jis gyvena nuo mūs ateigõs (ateinamo kelio) antras ar trečias namas Lp. Jo namas čia gale miesto, po dešinei nuo mūs ateigõs Lš. | Ir sutikau užumarėj žmogų iš savo ateigos (krašto) Kb. 2. ateitis: Užmatydamas geresnę ateigą geležinkeliams rš. Svajojimai apie jų ateigą nyko VŽ1905,99. 3. J pelnas.
Dictionary of the Lithuanian Language.